- darbnus
- darbnùs, -i adj. (4) darbštus: Nepaprastai jis darbnùs: vis kruta, vis ką nors dirba Ktk. Darbnùs žmogus visur reikalingas Vj. Ana tai darbnì mergiotė, kai bitė: tai verpia, tai audžia, be darbo netykso Švnč. ^ Kalbus kalbą, darbnùs darbą randa Trgn.
darbniaĩ adv.: Darbniaĩ dirbant, ir darbui, ir pasilsiui čėso gana Vj.
Dictionary of the Lithuanian Language.